UAV autonominio valdymo galimybes galima suskirstyti į 6 lygius:
(1) visiškai oficialiai įtvirtintos kontrolės sistemos ir strategijos, nesugebėdamos reaguoti į pokyčius savaime ir aplinkoje; (automatinis valdymas)
(2) gebėjimas prisitaikyti prie objektų ir aplinkos neapibrėžtumo ir gebėjimo keisti parametrus ir struktūras;
(3) Geba realiuoju laiku diagnozuoti gedimus, izoliuoti ir atkurti sistemą pagal gedimo sąlygas;
4) gebėjimas priimti sprendimus ir perplanuoti užduotis, pagrįstas kintančiomis užduotimis ir situacijomis;
(5) gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su kitais monomerais ar sistemomis;
(6) Gebėjimas savarankiškai mokytis ir klasterio savivaldos ir koordinavimo gebėjimas.
Pirmiau "autonominis valdymas" gali būti suskirstyti į šiuos tipus:
Adaptyvioji autonomija: t. y. savarankiška kontrolė, siekiant prisitaikyti prie įvairių neaiškumų, kurie apima neapibrėžtus veiksnius, kuriuos sukelia objektai, aplinka, užduotys, situacija ir t. t., kad sistema galėtų pasiekti kontrolės tikslą, kai dalyvauja UAV.
Sisteminga autonomija: kai sistema, kaip nepriklausomas agentas, bendradarbiauja su kitais agentais ar žmonėmis, ji gali vykdyti savarankišką koordinavimą, bendradarbiavimą, derybas ir kitus kontrolės veiksmus. Remiantis savo prisitaikanti kontrolė, ji gali realizuoti keletą platformų ar žmonių per bendradarbiavimo autonomijos Mašina bendradarbiavimą, gauti labiau optimizuotas kontrolės poveikį daugeliu aspektų, tokių kaip išteklių ir efektyvumo.
