I. Dronų panaudojimo kenkėjų kontrolei stebėjimas
- Spektrinio vaizdo gavimas
- Dronai gali būti aprūpinti multispektriniais arba hiperspektriniais jutikliais, kurie rinktų spektrinę informaciją apie augaliją dirbamose žemėse. Palyginus įprastą augalų spektrą su užkrėstų augalų spektru, galima tiksliai nustatyti kenkėjų ir ligų rūšį bei laipsnį. Pavyzdžiui, Kalifornijos universiteto Daviso mokslininkai dronų hiperspektrinėmis kameromis rinko spektrinius miežių laukų vaizdus ir sėkmingai aptiko ryžių sprogimu užkrėstus miežius.
- Šiluminio infraraudonųjų spindulių vaizdo gavimas
- Bepiločiai orlaiviai, kuriuose įrengtos šiluminės infraraudonųjų spindulių kameros, gali aptikti pasėlių paviršiaus temperatūros pokyčius, kad nustatytų kenkėjus ir ligas. Užkrėstų augalų šiluminės charakteristikos skiriasi nuo sveikų augalų, o analizuojant šiluminius infraraudonųjų spindulių vaizdus galima greitai atpažinti užkrėstus augalus. Pavyzdžiui, Ilinojaus universiteto (Urbana-Champaign) mokslininkai naudojo bepiločio infraraudonųjų spindulių kameras, kad nustatytų bulvių laukų šilumines charakteristikas ir nustatytų bulves, paveiktas dirvožemio plintančių ligų.
II. Dronų duomenų analizė ir apdorojimas kovojant su kenkėjais
– Dronų surinkti didelės raiškos vaizdo duomenys gali būti perduodami į antžeminius kompiuterius arba debesį. Vaizdo apdorojimo algoritmai ir mašininio mokymosi metodai gali automatiškai nustatyti įvairius kenkėjus ir ligas bei generuoti žemėlapius. Pavyzdžiui, Kinijos Nankino žemės ūkio universiteto mokslininkai sukūrė giluminio mokymosi algoritmą, skirtą tiksliai nustatyti įvairias ligas, tokias kaip pomidorų geltonųjų lapų garbanos ir pomidorų skerdenų maras, naudodami didelės raiškos infraraudonųjų spindulių vaizdus, kuriuos surinko dronai.
3. Tikslus purškimas ir dronų valdymas kovojant su kenkėjais ir ligomis
- Sujungus kenkėjų ir ligų žemėlapius su GPS technologija, galima tiksliai nustatyti užkrėstą zoną. Bepiločiai orlaiviai gali automatiškai reguliuoti pesticidų purškimo dozę ir maršrutą pagal diagnozės rezultatus ir atlikti tikslinį pesticidų ar trąšų purškimą. Pavyzdžiui, Izraelio žemės ūkio technologijų įmonė naudoja daugiaspektrinio vaizdo gavimo ir kryptinio purškimo technologiją citrusinių vaisių soduose, siekdama iš anksto perspėti ir tikslingai užkirsti kelią kenkėjams ir ligoms bei kontroliuoti juos.
4. Greito reagavimo ir bepiločių orlaivių stebėjimo pranašumai kovojant su kenkėjais ir ligomis
– Dronai gali greitai padengti didelius dirbamos žemės plotus ir stebėti augalų sveikatą realiu laiku, todėl ūkininkai gali greitai aptikti kenkėjus ir ligas bei imtis priemonių nuostoliams sumažinti. Pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovė Paranoje (Brazilijoje) naudoja bepiločius orlaivius sojų laukams stebėti, greitai aptinka didelio masto sojų amarų protrūkius ir padeda ūkininkams priimti prevencijos ir kontrolės sprendimus.
– Realioje miškininkystės gamyboje dronai taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, apskrities miškininkystės biuras organizavo kenkėjų kontrolės įmonę, kuri dronais kontroliavo amarus 1, 000 akrų graikinių riešutų plote Yingkeng nacionalinėje Hikorėjos demonstravimo bazėje Qizili mieste, taip veiksmingai pažabodama kenkėjų plitimą ir sumažindama darbo sąnaudas. Purškimas yra vienodas, o veikimo sritis plati. Vienas dronas per dieną gali valdyti 350 akrų. Kartu tai padeda pertvarkyti ir tobulinti miškininkystės pramonę, lydi ūkinių miškų kokybės ir produkcijos didėjimą, skatina miško ūkininkų pajamų didėjimą ir pramonės efektyvumo didinimą.
